Naujienos

Ignas Šeinius (1889-1959) gimė Šeiniūnuose, Širvintų r. Mokėsi  Gelvonų ir Musninkų mokyklose. Tikroji pavardė yra Jorkūnas, Šeinius – slapyvardis, pasirinkta pagal gimtojo kaimo pavadinimą. Lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas.

                      1915 m. tapo neoficialiu Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti atstovu Stokholme ir ilgesniam laikui pasitraukė į Skandinaviją. 1919 m. pradėjo oficialią diplomato tarnybą Danijoje, vėliau Suomijoje, o 1923 m. buvo paskirtas laikinuoju reikalų patikėtiniu Skandinavijos šalyse. 1927 m., uždarius Lietuvos atstovybę Skandinavijos šalyse, kurį laiką dirbo privačiose Švedijos bendrovėse. 1932 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Kaune laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi, vėliau ėjo Klaipėdos krašto gubernatūros spaudos patarėjo pareigas. 1939 m. paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šeinius pasitraukė į Švediją. 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, tačiau ir toliau dirbo Lietuvos labui. Nuo 1955 m. iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse.

                      I. Šeinius buvo talentingas menininkas, rašytojas, mums padovanojęs romaną „Kuprelis“, apysakas „Bangos siaučia“, „Mėnesiena“, „Vasaros vaišės“. Tarptautinį skaitytojų pripažinimą pelnė švedų kalba parašęs memuarines publicistines knygas apie sovietų okupaciją Lietuvoje: „Raudonasis tvanas“, „Raudonasis potvynis kyla“, „Raudonasis tvanas plinta“, „Stebuklo belaukiant“.

                      Bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Lietuvių rašytojui, diplomatui Ignui Šeiniui – 135“.