Apie mus

Mokyklos istorija

Gražiame Didžiulio (Daugų) ežero pusiasalyje įsikūręs Daugų miestelis, o jo šiaurės rytinėje dalyje – Daugų žemės ūkio mokykla.

Prabėgo 80 prasmingų metų nuo 1929 m. rugsėjo mėn. 12 dienos, kada žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą Nr. 173, kuriame nuo 1929 m. rugsėjo 15 d. paskelbė Alytaus žemesniosios žemės ūkio mokyklos įsteigimą. Šis įsakymas – ištakos Daugų ŽŪM, seniausios profesinio ruošimo įstaigos Alytaus rajone.

Mokykla veiklą pradėjo I-ame Alytuje, turėdama žemesniosios žemės ūkio mokyklos statusą. Mokykloje mokėsi mergaitės ir berniukai. Mokslas trukdavo apie dvejus metus. Baigusieji šią mokyklą galėjo stoti į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Mokykla turėjo bendrabutį. Mokestis už bendrabutį buvo nedidelis–30 litų per metus. Maistu mokiniai rūpindavosi patys. Mokslas buvo nemokamas. Praktiniam mokymui mokykla turėjo nedidelį 50 ha ūkį. Žemės ūkio ministerijos metraštis šitaip aprašo mokyklų ūkių paskirtį: "Ūkiai mokykloms reikalingi pratyboms atlikti. Čia mokiniai susipažįsta su žemės darbų vykdymu ir gyvulių priežiūra. Ūkiai kartu yra centrai, kuriuose auginami veisliniai gyvuliai. Apylinkės ūkininkai čia gali įsigyti gyvulių prieauglio ir kultūrinių augalų sėklų, vaisinių medelių, pasinaudoti javų valymo mašinomis".

1955 m. Žemės ūkio mokykla reorganizuota į Alytaus žemės ūkio technikumą. Technikumas buvo įsikūręs 5 mediniuose pastatuose. Mokomasis ūkis turėjo 369 ha žemės. Technikumo profilis-agronomijos specialistų ruošimas. Į mokyklą buvo priimta 105 moksleiviai. Mokymo trukmė, baigusiems vidurinę mokyklą 2 metai, o baigusiems 7 klases - 4 metai.

Pedagogų triūso ir entuziazmo dėka buvo įsteigti žemdirbystės, gyvulininkystės, botanikos būreliai. Moksleiviai mokomąją praktiką atlikdavo mokomajame ūkyje. 1958m. technikumas išleido I-ąją 77 asmenų agronomų laidą. 1959m. pradėjo veikti neakivaizdinis skyrius, kuriame neatsitraukdami nuo gamybos, kėlė savo kvalifikaciją dirbantys žemdirbiai. Mokomąjį ūkį padidino iki 1200 ha žemės.

1959 m. Lietuvoje įvykdyta administracinė reforma. Tų pačių metų gruodžio mėn. panaikintas tuometinis Daugų rajonas (Daugai prijungiami prie Alytaus rajono).1960m. balandžio mėn. 16d. Alytaus rajono vykdomojo komiteto potvarkiu Nr.208 Alytaus žemės ūkio technikumas perkeliamas į Daugus. Mokymo bazei skiriamos buvusių tarybos rūmų ir gyventojų buitinio aptarnavimo įmonės patalpos. Tais pačiais metais LTSR Ministrų Tarybos potvarkiu, pasirašytu gegužės mėn., Daugų kolūkis ir Daugų gyvulių priėmimo punktas reorganizuotas į Daugų žemės ūkio technikumo mokomąjį ūkį.

Naujose patalpose įkurta 14 mokomųjų kabinetų ir laboratorijų, įrengtas kolekcinis augynas. Bendrabučiams buvo skirti trys 120 vietų mediniai pastatai.

Be pagrindinės specialybės moksleiviams papildomai buvo suteikiamos traktorininko ir vairuotojo kvalifikacijos. 1968 m. atidarytas stacionaro žemės ūkio mechanizacijos skyrius. Į pirmą kursą priimta 90 moksleivių (60 mechanizatorių, 30 agronomų). 1969 m. mokomasis ūkis padidėjo iki 2483 ha, technikume dirbo 45 darbuotojai (15 dėstytojų). Dauguma tuo metu dirbančių dėstytojų turėjo didelį pedagoginį darbo stažą (A. Andriulionis, A. Dubra, E. Dubrienė, N. Latkauskienė, A. Smaidžiūnienė, P. Pacukonis).

1970–71 mokslo metais plečiamas Mechanizacijos skyrius (priimta 90 moksleivių), o Agronomijos skyrius uždaromas. Kuriama nauja materialinė bazė, įrengti braižybos, metalų technologijos, techninės mechanikos kabinetai.

1975 m. Daugų žemės ūkio technikumas reorganizuotas į Daugų tarybinį ūkį – technikumą, kuriame ruošiami viduriniosios grandies žemės ūkio specialistai. Išaugo moksleivių ir pedagogų skaičius, padaugėjo ūkio personalo, o mokomojo ūkio žemės plotas padidėjo iki 4156 ha.

1976 m. pradėjo veikti gyvulininkystės fermų mechanizacijos ir elektrifikacijos skyrius.

1977 m. pastatytas modernus mokomasis – gyvenamasis kompleksas: 600 vietų mokomasis korpusas su aktų ir sporto salėmis, 3 bendrabučiai, valgykla, mokomosios dirbtuvės, šaudykla, uždaras plaukymo baseinas, autogaražai, gyvenamieji namai darbuotojams.

1977 m. lapkričio mėn. – įkurtuvės naujuose rūmuose. Moksleiviams ir pedagogų kolektyvui sudarytos palankios sąlygos siekti gerų darbo ir mokymosi rezultatų. Naujame mokymo korpuse įrengti 32 mokomieji kabinetai ir laboratorijos, praturtinta materialinė bazė.

1979 m. švęsdama 50-metį mokykla jau buvo parengusi daugiau kaip 2 tūkstančius žemės ūkio specialistų.

Kadaise buvusi mažytė ūkio mokykla virto stambiu mokomuoju gamybiniu kompleksu. 1986–1987 m. mokėsi 1374 moksleiviai (1065 dieniniame ir 309 neakivaizdiniame skyriuose), kuriuos mokė apie 80 pedagogų. Žmonės mokymo instituciją pradėjo vadinti „Dzūkijos akademija“.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėtas dar vienas mokyklos reorganizavimo etapas. 1990 m. birželio mėn. Daugų tarybinis ūkis – technikumas reorganizuojamas į Daugų žemės ūkio mokyklą. Reorganizacija siejama su mokomojo ūkio privatizacija. Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos 1991 11 07 įsakymu Nr. 624 – K paskiriama laikinoji administracija, vadovaujama Vytauto Zubraus. Reorganizacijos metu mokykla atskiriama nuo gamybinės dalies. Gamybinė dalis privatizuojama, o mokykla optimizuojama: 1990 m. uždaromi gyvulininkystės fermų mechanizacijos ir elektrifikacijos bei neakivaizdinis, o kiek vėliau – ir agronomijos skyriai. Laikmetis pakeitė specialistų profilį, todėl 1991 m. pradėti ruošti ūkininkai, 1992 m. – namų ūkio ekonomės, 1995 m. – kalviai – suvirintojai, 1997 m. – prekių vežimo organizatoriai, viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojos. 1996 m. atidarytas aukštesniųjų studijų skyrius, kuriame ruošiami buhalterinės apskaitos ir finansų specialistai, o nuo 1999 m. – automobilių techninės priežiūros ir remonto specialistai. 1999 10 06 Švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. 1081 paveda mokyklai organizuoti profilinio mokymo eksperimentą. Taip pradedami mokyklos perorganizavimo į technologinę gimnaziją darbai.

Daugų žemės ūkio mokykloje, pasitinkančioje 70 metų jubiliejų, mokosi 328 moksleiviai ir 124 studentai, kuriuos moko 47 pedagogai, 6 instruktoriai ir aptarnauja 34 ūkio personalo darbuotojai. Mokykla turi praktinio mokymo bazę, vadovaujamą direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui A.Petuškos, kurią sudaro 131,7 ha žemės plotas (grūdinių kultūrų 98,7 ha, bulvių 3 ha, daržovių 1 ha, ganyklos 20 ha), laikomi 49 galvijai (iš jų 16 karvių), 150 kiaulių, 2 arkliai, 10 šeimų bičių. Gerai įrengtose mokomosiose dirbtuvėse daug technikos: 3 kombainai, 10 traktorių, 4 mokomieji sunkvežimiai, 3 mokomieji lengvieji automobiliai. Įsteigtas sertifikuotas ekologinis ūkis, turintis 17,8 ha javų ploto. Ekologinis ūkininkavimas remiasi sėjomainomis ir rotacijomis, kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodų įvairove. Šiam ūkiui vadovauja D. Kliminskienė

Moksleivius į pamokas veža mokyklos autobusas "Magirus Deutz" ir mikroautobusas "Ford Tranzit".

Mokyklos komunaliniam ūkiui vadovauja direktoriaus pavaduotojas J. Remeika. Ūkio personalo darbuotojų dėka mokykloje švaru ir jauku, gražiai sutvarkyta aplinka. Ilgus dešimtmečius tuo rūpinosi ir dabar rūpinasi darbuotojai V. Inkratas, M. Sakalauskienė, B. Remeikienė, M. Lesniauskienė ir kt.

Dailininko A. Baltrukevičiaus darbu koridoriuose skoningai apipavidalinti stendai supažindina lankytojus su mokyklos moksleivių gyvenimu, šventėmis, mokslo pirmūnais, saviveiklininkų renginiais, sportininkų pasiekimais.

Atnaujinami ir steigiami nauji, modernūs mokomieji kabinetai ir laboratorijos (kompiuterių, biuro technikos, turizmo informacijos centras, mokomoji parduotuvė ir kt.).

Iki 1999 m. mokykla išleido 27 agronomų, 27 žemės ūkio technikos mechanikų, 11 gyvulininkystės fermų mechanizacijos ir elektrifikacijos, 2 kalvių – suvirintojų, 5 namų ūkio ekonomių specialybių laidas. Be to, 1999 išleista I – oji aukštesniųjų studijų skyriaus buhalterinės apskaitos specialybės laida.

Į naują tūkstantmetį mokykla žengia ugdydama naujai mąstantį žmogų.

Mokyklos direktorius – dvasinis vedlys, vedantis bendruomenę į pažintį, visuomeninę ir kultūrinę veiklą.

Per mokyklos gyvavimo laikotarpį vadovavo direktoriai: Albinas Radzevičius (1945 – 1947), Jonas Vainikonis (1947 –1947), Kazimieras Stirna (1947 – 1948), Stasys Tarabilda (1948 – 1951). Perkėlus žemės ūkio mokyklą į Daugus, vadovavo direktoriai:

Albinas Čepukėnas, gimęs 1926 m. Ukmergės raj. Valstiečių šeimoje. 1950 m. baigęs žemės ūkio akademiją, pradėjo dirbti žemės ūkio mokykloje dėstytoju, vėliau mokymo dalies vedėju, o 1951 – 1961 m. – Daugų žemės ūkio technikumo direktoriumi.

Nina Sinikovaitė, gimusi 1935 m. Molėtų raj., darbininkų šeimoje. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1960 m. pradėjo dirbti Daugų žemės ūkio technikumo dėstytoja, o 1961 – 1964 m. – direktore.

Bronius Sabaliauskas, gimęs 1932 m. Anykščių raj., Kniebių kaime, valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Lietuvos žemės ūkio universiteto agronomijos fakulteto agronomo specialybės kursą. 1964 – 1978 m. dirbo Daugų žemės ūkio technikumo direktoriumi.

Andrius Kliminskas, gimęs 1941 m. Šiaulių raj., Kurtuvėnuose. Baigęs Šarkėnų vidurinę mokyklą, įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1968 m. baigė žemės ūkio mechanizacijos specialybės kursą. 1978 m. buvo paskirtas Daugų tarybinio ūkio – technikumo direktoriumi. Už gerą darbą apdovanotas Tarybos Prezidiumo garbės raštu. Mokyklai vadovavo iki 1986 m.

Petras Rocevičius, gimęs 1942 m. Kelmės raj. Bagdonių kaime. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos žemės ūkio mechanizacijos specialybės kursą. 1976 – 1978 m. dirbo Daugų tarybinio ūkio – technikumo direktoriaus pavaduotoju gamybai. O 1986 – 1991m. – Daugų žemės ūkio technikumo direktoriumi.

Nuo 1991 m. mokyklos direktorius – Vytautas Zubras, gimęs 1959 m. Baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, zooinžinerijos specialybę, turi antrą profesinių mokyklų vadovų kvalifikaciją. 1991 m. paskirtas Daugų ŽŪM laikinosios administracijos direktoriumi. Nuo 1992 m. vadovauja Daugų žemės ūkio mokyklai. 1998 m. baigė magistrantūros studijas ir įsigijo edukologijos magistro kvalifikacijos laipsnį. Direktoriaus nenuilstamo triūso dėka mokyklos bendruomenei sudarytos palankios sąlygos siekti gerų darbo rezultatų.

Mokykloje dirbę ir dirbantys pedagogai moko ir rengia gyvenimui jauną žmogų. Savo sielos šilumą ir gėrio sėklą mokinių širdyse ilgus dešimtmečius sėjo dirbę pedagogai – A. Andriulionis, E. Dubrienė, A. Dubra, A. Smaidžiūnienė, J. Vasiliauskienė, A. Vasiliauskas, E. Marcinonienė, A. Marcinonis, D. Ditkevičienė, N. Latkauskienė, D. Levulienė ir ilgametė darbuotoja E. Babaliauskienė.

1999 / 2000 m. m. mokykloje dirba 47 mokytojai ir dėstytojai, kurie vadovaudamiesi demokratine pedagogika, padeda mokiniams pasirengti profesinei veiklai ir saviugdai. Pedagogai nuolat kelia kvalifikaciją, tobulina mokymo metodiką, atnaujina mokymo turinį, aktyviai dalyvauja respublikos pedagoginėje ir metodinėje veikloje. Aukštą pedagogų kvalifikaciją rodo suteiktos kvalifikacinės kategorijos: direktoriui ir pavaduotojui ugdymui suteikta antra profesinių mokyklų vadovų kvalifikacija, du mokytojai ekspertai (M. Zenkevičienė ir M. Smolskas), septyni mokytojai metodininkai ( S. Junevičius, D. Kliminskienė, R. Paulauskienė, A. Plytnikenė, M. Smolskas, V. Varnas, J. Židžiūnas), penkiolika vyresniųjų mokytojų (O. Aleksandravičienė, S. Balkienė, M. Barniškienė, Z. Ožalinskienė, D. Pakalniškienė, B. Ragožienė, J. Truncė, D. Veličkienė, D. Vilkienė, V. Volskas, O. Zinkevičienė, S. Juonys, A. Zenevičius,J. Vilkas, A. Petuška) ir mokytojai (A. Barniškis, I. Černiauskienė, R. Inkratienė, L. Juonienė, J. Lesniauskas, S. Ožalinskas, O. Petuškienė, V. Ramanauskas, G. Sinkevičius, R. Sevelevičienė, E. Smaidžiūnienė, V. Smolskienė, V. Šiugždienė, A. Tiknius, E. Vaicekauskienė, V. Vaitulevičius, S. Velička, I. Zenevičienė, V. Zinkevičius, J. Vitkauskas, J. Zavackas). Pedagogai susibūrę į dvi metodines komisijas – grupių vadovų ir bendro lavinimo, bei penkias katedras – aptarnavimo, ekonomikos ir buhalterinės apskaitos, metalų technologijos, mašinų eksploatavimo, žemės ūkio technologijos dalykų. Tradicija tapo metodinių komisijų organizuojamos metodinės savaitės. Mokytojai – O. Zinkevičienė, M. Barniškienė, R. Inkratienė, V. Ramanauskas – turi ilgametį pedagoginio darbo stažą. Mokytojų M. Zenkevičienės, R. Paulauskienės, D. Kliminskienės, A. Plytnikienės, M.Smolsko, P.Smolsko, J. Židžiūno metodinė veikla ir pedagoginio darbo patirtis skleidžiama mokyklos, rajono ir Pietų Lietuvos zonos žemės ūkio mokyklų mokytojų tarpe.

Mokytoja ekspertė M. Zenkevičienė- Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos valdybos narė, Respublikos matematikos mokytojų kvalifikacinės komisijos narė, knygelių "Žemės ūkio mokyklų olimpiadų uždaviniai", "Matematikos užduočių improvizacija mokant grupėse", "Matematikos kontroliniai darbai A ir B lygiais", "Gimtinė Dzūkija" ir daugelio kitų autorė.

Mokyklos mokytojai organizuoja seminarus apskrities ir respublikos mokytojams. Mokytojų triūsas pedagoginėje veikloje įvertinamas apdovanojimais, padėkos raštais.

Mokykloje aktyvi popamokinė veikla. Veikia įvairūs meno saviveiklos, dalykiniai , sporto būreliai.

1992 m. mokytojo E.Vaicekausko iniciatyva įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis. Nuo 1995 m. jam vadovauja vyr. mokytoja B. Ragožienė. JŪR dalyvauja Lietuvos JŪR sąjungos veikloje. Ratelio devizas – "Per mokslą ir darbą – į Tėvynės gerovę". Ratelio veikla labai įvairi: gamybinė, kultūrinė, globa, organizuojami konkursai, parodos ir kita. Būrelio nariai palaiko glaudžius ryšius su Alytaus kūdikių namais: siunčia kalėdinius sveikinimus, dovanoja rūbelius, vaisius ir daržoves, išaugintas kolektyviniame augyne.

Veikia Kudirkaičių būrelis, įkurtas 1995 m. mokytojos I. Černiauskienės. Per 5 gyvavimo metus būrelio nariai nuveikė gražių ir prasmingų darbų: sutvarkė Žvirgždėnų kaimelio kapinaites, organizavo susitikimus su žymiais žmonėmis, aplankė įžymias Lietuvos vietas, Lenkiją, Estiją, Rusiją.

Kraštotyros būrelio nariai, vadovaujami mokytojos D. Pakalniškienės, atnaujino kraštotyros kampelio "Gryčia" ekspoziciją.

Moksleivių mėgstamas liaudies amatų būrelis, vadovaujamas R. Aleksandravičienės. Būrelio narės mokosi pinti iš vytelių. Savo pagamintus darbelius eksponuoja parodose, gražina savo buitį.

Moksleiviai noriai dalyvauja popamokinėje veikloje: konkursuose, viktorinose, olimpiadose, vakaronėse, minėjimuose. Kiekvienais metais organizuojamos pirmakursių krikštynos.

Mokykloje verda aktyvus sportinis gyvenimas, vadovaujamas mokytojo metodininko S.Junevičiaus ir vyr. mokytojos D. Vilkienės. Populiariausios sporto šakos – krepšinis, futbolas, rankinis, slidinėjimas, lengvoji atletika. 17 metų kulkinio šaudymo šaulius treniravo A. Dubra. 1964 metais ir 1974 metais tapo Lietuvos žemės ūkio technikumų kulkinio šaudymo čempionais, o buvusi moksleivė Rasa Raudonytė 1985 metais įvykdė kandidato į sporto meistrus normatyvus.

Daugiau kaip 20 metų slidininkus treniravo mokytojas A. Marcinonis. Nuo 1976 metų slidininkai 10 kartų iškovojo čempionų titulus. Geriausius rezultatus pasiekė buvę moksleiviai R.Sukackas, S.Sakalauskas, A. Sereičikas, M. Kochanskas, A. Sakalauskas.

S. Junevičiaus vadovaujami slidininkai 1995 – 1998 metais Lietuvos žemės ūkio mokyklų sporto žaidynėse iškovojo trečiąsias vietas.

1982 metais mokykloje įvyko Pabaltijo žaidynės- žemės ūkio technikumų dėstytojų ir darbuotojų spartakiada, kurioje dalyvavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinktinės.

1995 metais spalio 10 dieną įkurtas sporto klubas "Daugis". Klubo nariai – mokyklos bendruomenės nariai, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą.

1995 m. futbolo komanda tapo Lietuvos žemės ūkio mokyklos mažojo futbolo čempionais, o 1996 – 1997 m. – trečiosios vietos laimėtojai. 1998 m. mokyklos krepšinio komanda iškovojo Alytaus rajono krepšinio varžybų bronzos medalius.

Puikių rezultatų pasiekė lengvaatlečiai. 1997 – 1998 m. Lietuvos žemės ūkio mokyklų kroso varžybose laimėjo antrąsias vietas, o Alytaus rajono kroso varžybose moksleivis Tadas Urbonavičius 400 m. bėgime laimėjo pirmąją vietą.

Penkis kartus žemės ūkio mokyklų varžybose čempionais tapo mokytojų šaškių komanda, kurios garbę eilę metų gina mokytojai J. Židžiūnas, A. Tiknius, M. Puzonienė, A. Barniškis ir kiti.

Mokykla, kurioje vyksta aktyvi visuomeninė ir kultūrinė veikla, tapo ne tik Daugų miestelio, bet ir visos seniūnijos kultūriniu židiniu. Organizuojamos gražios ir prasmingos šventės: Alytaus rajono žemdirbių šventė, paroda "Rudens gėrybės", žemės ūkio mokyklų dalykinės – praktinės olimpiados, Užgavėnių ,"Dalgelio", "Žemės dienos" ir kt. 1997 m. birželio mėn. Dauguose vyko respublikinė žemės ūkio mokyklų šventė "Žemės vaikai", skirta Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejui. Mokyklos moksleivis Tadas Mandeika tapo "Žemės sūnumi".

1999 06 respublikinėje žemės ūkio mokyklų šventėje "Žemės vaikai", vykusioje Rietave ir skirtoje pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos įkūrimo 140 metų sukakčiai pažymėti, mokyklos moksleivė Asta Aleknavičiūtė tapo "Žemės dukra". Tai garbingas viso mokyklos kolektyvo įvertinimas.

2004 m. liepos 1 d. Daugų technologijos ir verslo mokykla pertvarkoma į Viešąją įstaigą Daugų technologijos ir verslo mokyklą.