Šv. Velykos – didžiausia pavasario šventė

     Kartu su pavasariu kasmet sulaukiame ir Šv. Velykų – didžiausios pavasario šventės. Kiaušiniai – neatsiejamas šios šventės simbolis. Mokytoja Eglė Volungevičienė pakvietė visus maistą šventei ruošti originaliai ir dalyvauti konkurse „Mano linksmasis velykinis paveikslas lėkštėje“. Dalyvių atsiųstos nuotraukos:

Velykinis sveikinimas

Gražiausia pavasario šventė – Velykos

Velykos – gamtos atbudimo, naujos pradžios šventė. Kartu su pavasariu po žiemiško snaudulio, prabunda tiek gamta, tiek ir žmogus.

Jau antri metai  Velykos bus – be galimybės jas švęsti su būriu artimųjų, tapome nerimaujantys, atsargesni, vis tiek turėtume rasti būdų, kaip susikurti šventę namuose, nepamiršti marginti margučių, papuošti velykų stalą ir dalintis jų nuotraukomis su artimaisiais.

             O sukurti šventinę nuotaiką mums padės Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos  bendrijos „Viltis“ Alytaus padalinio narių ir jos vadovės Danutės Laukaitienės pagaminti įvairūs darbeliai. Turime  galimybę įsigyti verbų, margintų kiaušinių, rankų darbo žvakių, įvairiaspalvių muiliukų, padėkliukų. Ši kūrybinių darbelių paroda veikia bibliotekoje ir įsigyti mielų dovanėlių artimam žmogui galėsite dar ir kitą savaitę, iki šv. Velykų.

Dėkojame bendrijos „Viltis“ nariams ir jų vadovei Danutei Laukaitienei už tai, kad mūsų širdys ir namai prisipildys džiaugsmo ir šilumos. Gražių švenčių. Stiprybės ir vilties visiems.

KOVO 16 -OJI – KNYGNEŠIO DIENA

        Knygnešystė –  patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

       Knygnešys - žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Galima tik paaiškinti jo reikšmę. Išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Toks šio žodžio  ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.

       2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena  - skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.

Kas po kruopelę nešė žodį

Pro užtvaras žiaurias carų,

Parodyk, tėviškėle, parodyk,

Išlikusi po maro, po karų...

 

                        Jonas Kalinauskas

 

Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

                                   

 

 

Π (pi) diena

         Kovo 14-oji - Pi diena. Ši diena vadinama π (pi) diena, nes matematikoje π reikšmė lygi 3,14 (suapvalinta iki 2 skaitmenų po kablelio). Matematikos mokytoja Diana Grudzinskienė kvietė švęsti matematinės konstantos π (pi) dieną! Vienas iš būdų švęsti - valgyti pyragus, o kas skaniausius juos iškeps, jei ne Virėjo specialybės mokytoja Lauryna Kerienė su mokiniais?