Naujienos

„Daugel mūsų tėvynėje yra gražių ir puikių vietų, bet iš jų gražiausia – Dainavos

šalis“

(V. Krėvė-Mickevičius)

Šiais metais sukanka 770 metų nuo pirmojo Dainavos vardo paminėjimo. Istoriniai
šaltiniai liudija, kad Dainavos žemė pirmą kartą buvo paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo akte,
rašytame Livonijos ordinui. Su Dainavos žeme siejamas ir dabartinis Dzūkijos etnografinis
regionas, jo dvigubas pavadinimas „Dzūkija (Dainava) yra įtvirtintas teisiškai.
Prisiminkime žymiausius Dzūkijos rašytojus, šviesuolius.
Dainavos pavadinimą išpopuliarino žymus rašytojas, dramaturgas Vincas Krėvė-
Mickevičius su legendine „Dainavos šalimi“. V. Krėvė kilęs iš Subartonių kaimo, esančio netoli
Merkinės. Prisimindami žymiausią dzūkų krašto rašytoją, liekame sužavėti V. Krėvės kūryba, vis
dar įdomia, aktualia ir po daugelio metų, ypač mums, Dzūkijos žmonėms. Rašytojas visą gyvenimą
išliko Dzūkų šiaudinės pastogės sūnus, kuriam niekur taip gerai nesijautė kaip smėlėtuose Dzūkijos
pušynuose.

K. Sakalauskas-Vanagėlis, taip pat, Dzūkijos krašto šviesuolis, rašytojas, kuris gimė
Kalesninkų kaime, Simno valsčiuje. Jis rašė apsakymus, pažintinius kūrinėlius vaikams, eilėraščius,
kuriose apdainavo gimtojo krašto gamtą, kaimo buitį, meilę. Nemažai eilėraščių virto liaudies
dainomis.

Poetas Alfonsas Maldonis sakė: „Iš kur žmogus atėjęs, ten didžiąja dalimi ir lieka. Aš
esu dzūkas. Ir poezijos dovana, jei aš jos kiek turiu, iš čia“. Alfonsas Maldonis Dzūkijos krašto
poetas, vertėjas, gimęs Naujaplentės kaime, Alytaus rajone. Mokėsi Pocelonių ir Alovės pradinėse
mokyklose. Išleido eilėraščių rinkinius „ Vidurvasaris“, Saulėti lietūs“, „Auga medžiai“,
„Rugiaveidė“, „Kai saulė teka“, „Už saulėlydžio“ ir kt.

Poeto A. Jonyno šviesi, nerūpestinga vaikystė prabėgo Alytaus miesto pakraštyje, už
geležinkelio prie miško, netoli pylimo, Dailidės ežerėlių. Miesto pakraštys Antanui buvo viskas, ko
reikia vaikiškai vaizduotei pasireikšti. „Guliu ant pylimo stataus /Ir Nemuno čiurlenimo klausausi.“
A. Jonynas turėjo puikią atmintį, mintinai mokėjo daugybę eilėraščių. 1940 m. jo gyvenimas
pasikeitė- Antanas neteko regėjimo. O 1941 m. buvo priimtas į Kauno Aklųjų institutą, išmoko
Brailio rašto. A. Jonynas daugiausia laiko skyrė literatūrai. Parašė poezijos, prozos kūrinių,
apybraižų ir reportažų, kūrinių vaikams ir jaunimui. Daug rašė apie gamtą, tėvynę, jaunystę. Buvo
romantikas, neramios širdies kūrėjas. Populiariausias jo eilėraštis „Sentimentalus romansas“ tapo
daina „Aš mylėjau tave tau nežinant“. Poeto kūriniai išleisti rinktinėje „Rugsėjo pilnatis“. Poetas
savo gyvenimą lygino su dvikamieniu beržu, kuris augo prie jo vaikystės namų Alytuje. Vienas
kamienas- darbas Aklųjų draugijoje, o kitas- kūryba.

O. Baliukonytė (Onė Baliukonė)- Dzūkijos poetė, eseistė, redaktorė, menininkė
mokėsi Bukaučiškių kaimo pradinėje, vėliau Daugų vidurinėje mokyklose. Nuo 1965 m. poetė
gyveno ir dirbo Vilniuje. Išleido eilėraščių knygas „Laukinės vaivorykštės“, „Viltis“, „Iš kelio
dulkių“, „Tėve mūsų gyvenime“, „Bokštai“, „Ant sapnų tilto“, „Akmuva“, Neregio sodai“ esę
„Kelionės fragmentai“, pasaką „Kopų karalienė“ ir kt. Buvo surengtos tapybos darbų parodos.
Romas Sadauskas, taip pat, Dzūkijos rašytojas, publicistas, žurnalistas, redaktorius.
Gimė Marijampolėje, bet labai greitai su tėvais grįžo į gimtinę Petrošių kaimą, Lazdijų rajone.
Parašė vaikams gamtos tematika miniatiūrų apysaką „Mažos girios dienoraštis“, apsakymus
„Saulės laikrodžių meistras“, „Kaip būti geram“, „Kaip tapti karalium“, „Šarangė varangė“ ir kt.
Pasaka „Smėlinukas“ išversta į anglų, japonų, portugalų kalbas. Išleido novelių rinkinius „Rudens
padraikos“, „Rudens elegijos“, „Raibs gyvenimas“, eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškelio“,
romaną „Ežerėnų papartis, arba Ekologinė istorija su įvairiais nukrypimais“ ir daug publicistinių
meninių apybraižų, bei eilėraščių. Dabar rašytojas gyvena Demeniškių kaime, Lazdijų rajone.