Naujienos

Šiais metais Mažosios Lietuvos metraštininkei, rašytojai, romanų ir autobiografinių apysakų
kūrėjai Ievai Simonaitytei sukanka 125-osios gimimo metinės.

Rašytoja I. Simonaitytė gimė Vanaguose (1897-1978), netoli Priekulės. Ji buvo vargo
vaikas. Luoša, iš mažens sirgusi kaulų tuberkulioze, negalėjo vaikščioti. Vargas ją užgrūdino iki kietumo.
„Aš nesiklaupiu nei prieš Dievą, nei prieš velnią. Dailint ar vaipytis – tai jau nemoku. Ką galvoju – tą ir
sakau...“ Ieva mokėsi savarankiškai, vertėsi siuvėjos amatu, dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių
kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, dirbo vertėja. Dvidešimtmetė bemokslė
pamario kaimo siuvėja ryžtingai pasisuko į knygą, laikraštį, kūrybą lietuvių kalba.

Rašytoja I. Simonaitytė tapo pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybinės literatūros
premijos laureate. Premija paskirta už romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“, kuris pasirodė1935-aisias.
Nuo 1936-ųjų metų atsidėjo literatūrai. Ir taip iš Evos Simonaitikės tapo lietuvių literatūros klasike Ieva
Simonaityte.

Žymiausi kūriniai: romanai „Aukštųjų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“, „Be tėvo“,
„Pavasario audroj“, apysakos „Pikčiurnienė“, „Paskutinė Kūnelio kelionė“, autobiografinė trilogija („...o
buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“).

- „Iš kur tos knygos atsirado? Gal iš noro pasigrumti su likimu, gal iš noro apginti
save... Dar kaip dirbau Klaipėdos seimelyje, būdavo, išsitraukiu slaptom iš stalčiaus ir rašau rašau...
Nežinau, už ką ją žmonės taip mėgsta. O mieliausia man knyga – „Paskutinė Kūnelio kelionė“.

(Atsiminimai. Ištrauka iš knygos: Pajedaitė O. Ji buvo Simonaitytė.)

Plačiau apie I. Simonaitytės gyvenimą ir kūrybą susipažinti galima spaudinių parodoje
„ IEVAI SIMONAITYTEI – 125-OSIOS GIMIMO METINĖS“, kuri parengta bibliotekoje.