Naujienos

2022-aisiais minime iškilaus Lietuvos tautinio atgimimo dainiaus, žymiausio XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių poeto kunigo, prelato, profesoriaus, naujosios lietuvių poezijos pradininko, vertėjo Jono Mačiulio-Maironio 160-ąsias gimimo metines ir 90-ąsias mirties metines.

Maironis – lietuvių literatūros klasikas, tautiškumo puoselėtojas, viena svarbiausių lietuvių literatūros figūrų.

Maironis augo Raseinių krašte, Pasandravio dvarelyje. Nuo vaikystės pamėgtos Luknės upeliuko pakrantės, „puikūs slėniai sraunos Dubysos“, lietuviška valstietiška aplinka, šeimoje puoselėjama pagarba knygai, mokslui – toks poeto vaikystės pasaulis.

Maironio poezijoje gausu patriotinių motyvų – tai meilės Lietuvai persmelkti eilėraščiai „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“, „Milžinų kapai“, „Kur bėga Šešupė“, „Mano gimtinė“, „Taip niekas tavęs nemylės“ ir kt. Maironis yra poetas dainius, nes jo patriotinė lyrika dainuojama ir giedama, net apie 50 rašytojo eilėraščių yra virtę dainomis. Bene visus šiuos eilėraščius galima rasti garsiausiame jo kūrinių rinkinyje “Pavasario balsai”, pirmąsyk publikuotame 1895 m. Nors poetas taisė, pildė, leido naujus leidimus, bet pavadinimo niekada nekeitė. Maironio pavasaris tiesiogine prasme yra atbudusi gamta, o perkeltine – tauta. Tautos pabudimas – tai jo pavasaris ir laisvės siekimas. Balsai – tai darbai, atnešantys nepriklausomybę.

Bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Taip niekas tavęs nemylės“.